Apie mane

Mano muzikinė kelionė prasidėjo, kai man buvo aštuoneri. Vieną dieną grįžau iš mokyklos ir visiškai rimtai pareiškiau tėvams: „Noriu groti saksofonu.“ Kodėl saksofonu? Nė pats iki galo nesupratau – bet sprendimas buvo tvirtas.

Atėjęs į Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklą išgirdau įvairių pasiūlymų – birbynė, gitara, trimitas... Bet aš atkakliai kartojau: „Tik saksofonas!“

Didžiausia sėkmė buvo sutikti savo mokytoją Kęstutį Janušaitį. Jei ne jis, tikriausiai seniai būčiau metęs natų sąsiuvinius į kampą. Už jo kantrybę, motyvaciją ir suteiktus įgūdžius esu dėkingas iki šiol.

Besimokant mokykloje saksofonas mane lydėjo kasdien – po pamokų visi keliaudavo namo, o aš tiesiai į muzikos pamokas. Iš pradžių grojau tik sau ir mokytojui, bet greitai atsirado prašymų pagroti mokyklos renginiuose. Tada supratau, kad saksofonas gali ne tik man pačiam patikti, bet ir kitus nudžiuginti.

Vėliau prasidėjo ir pirmieji pasirodymai privačiose šventėse – nedideli, kuklūs, bet man jie atrodė lyg didžiausi koncertai. Kiekvienas pasirodymas tapo nauju žingsniu, o saksofonas iš pomėgio virto neatsiejama mano gyvenimo dalimi.

Baigęs meno mokyklą supratau, kad su saksofonu dar nesiskiriu – todėl mokslus tęsiau privačiai pas savo mokytoją Kęstutį Janušaitį. Saksofonas vis dar buvo šalia kiekvieną dieną, nors gyvenimas po truputį vedė ir kitais keliais.

Vėliau pasirinkau studijas Kauno technologijos universitete, kur įgijau transporto inžinerijos bakalauro laipsnį. Atrodytų, visai kita sritis – nuo natų prie brėžinių ir formulių. Netgi dirbau laborantu. Bet tiesą sakant, net ir tarp brėžinių bei laboratorinės įrangos saksofonas niekur nedingo – jis vis tiek buvo svarbiausias mano „eksperimentas“.

Jau universiteto laikais pradėjo atsirasti vis didesnių koncertų užklausų. Šalia mokslų sulaukdavau kvietimų groti įmonių vakarėliuose, vestuvėse, įvairiose šventėse – ir tai palaipsniui tapo ne tik pomėgiu, bet ir prasminga veikla.

Net ir po universiteto, kai dirbau kitus darbus – saksofonas niekada nedingo iš mano gyvenimo. Šalia to mane visada lydėjo ir šeimos verslas, kuris suteikė dar daugiau gyvenimo patirties ir disciplinos. Muzika, darbai ir šeima susipynė į savitą ritmą, kurį iki šiol mėgstu vadinti savo gyvenimo melodija.

Dabar saksofonas užima labai svarbią mano gyvenimo dalį – jis neatsiejamas nuo kasdienybės ir švenčių džiaugsmo. Per metus turiu apie 100 koncertų, groju vestuvėse, gimtadieniuose, įmonių renginiuose, promo renginiuose, šventėse ir vakarėliuose. Kiekvienas pasirodymas yra savita istorija, o mano tikslas – ne tik groti, bet ir sukurti nepamirštamą atmosferą, paliekant klausytojams gerą nuotaiką ir smagius prisiminimus.

Muzika tapo ne tik profesija, bet ir gyvenimo būdu – saksofonas kasdien kviečia kurti, dalintis emocijomis ir kurti šventę kiekviename pasirodyme.